knėtoti

knė́toti, -oja, -ojo tr., knėtóti, -ója, -ójo pamažu dirbti, terliotis: Kai Karusė, tai ir lig vakarui knė́tos avižas, lig suims Km. | refl.: Kolei čia tu knėtósies su tom žarnapalaikėm? Ataduok velei šunim Km.